Suomijoje į mokslą ir inovacijas pritraukiama daug investicijų — valstybė skiria 1,1 proc. Populiariausi Šią dalį turbūt reikėtų išimti iš diskusijos. Jos situacija nebuvo dėkinga, ji turėjo pajudinti opias sritis, ji, nebūdama, politikė, neturėjo palaikymo politinėje vadovybėje. Tai irgi keistas darinys — tarsi susijungia, tačiau išlaiko savas struktūras, vadovų postus.

Taip tvirtina Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto profesorius Rimantas Želvys. Didžgalvio nuotr. Profesoriaus aiškinimu, Lietuvos aukštasis mokslas gyvena bado dieta, nes visų Lietuvos universitetinių aukštųjų mokyklų finansavimas iš valstybės biudžeto — mažesnis nei vieno Helsinkio universiteto. Želvio teigimu, tokia situacija susiklostė dalinai ir dėl pačių dėstytojų pozicijos, kada orumas neleidžia rėkauti ir laipioti pro langus.

Tačiau jūs, kiek žinau, juokiatės ir sakote, kad tai nėra reforma. Nes esminių universitetinio aukštojo mokslo problemų ji nesprendžia. Turbūt reikėtų pradėti nuo to, kad universitetų jungimas yra priemonė. Priklausomai nuo to, kokio tikslo mes siekiame, tą priemonę galima naudoti įvairiai. Susiję straipsniai Mokyklų piktžaizdė atsivėrė visu gražumu   Šiuo atveju man tikslas nelabai aiškus.

Priežiūros valdybos narys (ECB atstovas)

Sakoma, pagal strateginis helsinkio universitetas skaičių, tenkantį milijonui gyventojų, juokiname pasaulį. Tad galbūt tikslas yra sumažinti universitetų skaičių?

Kad mes aukštųjų mokyklų turime daug — teisybė, bet čia šiek tiek susiduriame su manipuliacija skaičiais. Visų pirma, reikia turėti omenyje — kada sakoma, kad turime per 40 aukštųjų mokyklų, dalis jų — nevalstybinės.

Valstybė jų negali reguliuoti, jų gali būti kad irjeigu jos užsiregistravusios, atitinka reikalavimus. Šią dalį turbūt reikėtų išimti iš diskusijos. Kita dalis yra valstybinės kolegijos, kurios pavaldžios ministerijai. Jeigu ministerija norėtų, ji puikiausiai galėtų be jokių ypatingų problemų šį skaičių sumažinti. Todėl man būdavo keistoka, kada buvusi ministrė sakydavo: pas mus per daug aukštųjų mokyklų.

Taigi ministerija galėjo strateginis helsinkio universitetas kad ir dvi kolegijas. Tada diskusija vyksta apie 14 valstybinių universitetinių aukštųjų mokyklų.

Sutikite — 14 — tai ne keturiasdešimt kelios. Štai Norvegijos, į kurią dažai lygiuojamės, pavyzdys. Strateginis helsinkio universitetas 8 bendro profilio universitetai, 9 specializuoti, 20 koledžų. Ir 20 privačių. Taigi turime 57 aukštąsias mokyklas. Ar norvegai dėl dienos prekybos galimybės verkia? Kodėl, jūsų akimis, ši reforma betikslė?

Jeigu tikslas pagerinti universitetinių aukštųjų mokyklų kokybę, tai aišku, kad su šia reforma kokybės nepagerinsime. Nes jei norėtume pagerinti kokybę, yra keli būdai: sujungti du stiprius universitetus, kad turėtume superuniversitetą, galintį žaisti tarptautiniu mastu.

Arba uždaryti silpniausius universitetus ir palikti tik stipriausius. Tada pagerėtų kokybė. Bet šiuo atveju nedarome nei vieno, nei kito. Likučiai, prijungti prie VDU — palyginti nedidelė dalis buvusio universiteto.

• Noriu prekiauti dvejetainiais opcionais
• Studijos ir mokymasis visą gyvenimą Teigiamas Mokslo ir arba meno veikla Neigiamas Poveikis regionų ir visos šalies raidai Teigiamas Aukštosios mokyklos veiklos geroji praktika Ekspertai, vertinę aukštosios mokyklos veiklą, pažymėjo, kad jie aiškiai suvokia, jog antrasis neigiamas Lietuvos edukologijos universiteto veiklos vertinimas lems leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą panaikinimą.
• Profesorius: reforma betikslė, universitetų laukia skausmingi reikalai - DELFI
• Pentti Hakkarainen
• Poe xbox prekybos sistema
• Suomijos aukštojo mokslo reforma gali būti pavyzdžiu Lietuvai | Lietuvos Respublikos Prezidentas
• Taip tvirtina Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto profesorius Rimantas Želvys.
• Prekybos sistema sp500

Čia galbūt. Bet jei paimsime kitą pavyzdį — Šiaulių universiteto prijungimą prie Vilniaus universiteto VU — strateginis helsinkio universitetas tai duos didesnę kokybę? Labai tuo abejoju, nes, kaip sakiau, kokybė atsiranda esant sinergijai, kada du stiprūs sudaro dar stipresnį.

Šiuo atveju šito nematau. Įsisavinti prisijungimui skirtas lėšas, antraip jas būtų pasiėmęs kuris kitas universitetas? Nes vis tik Vilniaus universitetui iškyla naujų strateginis helsinkio universitetas — vienas jų — tapti pedagogų rengimo centru. Aišku, tam reikalingas finansavimas. Šiaulių universitetas turi tam tikrą pedagogų rengimo bazę, mes čia stengiamės kurti naują kokybę — žinoma, be pinigų to nepadarysi. Kalbu ir apie visuomenės požiūrį, ir apie studentų nusisukimą. Ar tai labiau susiję su mokytojo profesijos prestižu, ar su valdysena?

Ko gero, toli gražu ne paskutinį vaidmenį suvaidino suformuota neigiama visuomenės nuomonė, kuri nebuvo visiškai teisinga. Kaip žmogus, dirbęs tame universitete, žinau, kad ten buvo ir stiprių programų, ir gerų mokslininkų, valstybinių premijų laureatų, taigi negalima apibendrintai spręsti apie šios aukštosios mokyklos lygį.

Buvo visko, bet, aišku, visuomenės nuomonė buvo neigiama, kaip ir įsivyravęs požiūris, kad mokytojų rengiame per daug, o juos rengianti mokykla nereikalinga. Ir, strateginis helsinkio universitetas, strateginės vadovybės klaidos. Aš ne kartą sakiau ir vėl pasakysiu: man atrodo, kad vis tik strateginė partnerystė su VDU nebuvo pats palankiausias variantas LEU ir dabar mes matome, kad praktiškai tai universiteto uždarymas, o ne jungimas.

Man labai apmaudu, kad per tiek metų buvome sukūrę pedagogų rengimo bazę — LEU centrinius rūmus su sporto sale, oranžerija, biblioteka, specializuotomis laboratorijomis.

Kurdami naujos koncepcijos pedagogų rengimo centrą, galėjome šią infrastruktūrą panaudoti. Deja, kaip matote, šitai neįvyko.

Žiūrint iš šalies, atvejis atrodo keistokas, nes universitetų profiliai labai skirtingi. Mes čia sukuriame labai keistą hibridą.

Turbūt ne mažiau keistai nei Žemės ūkio-pedagoginio profilio universitetas su artes liberales strateginis helsinkio universitetas išpažįstančiu VDU. Tai keistas junginys, kada technologinio profilio universitetas jungiamas strateginis helsinkio universitetas socialinių mokslų universitetu. Jei pažiūrėsime jungimo istoriją, vienas iš galimų tikslų gali būti kokybė, finansiniai sumetimai.

Bet vienas tikslų gali būti besidubliuojančių programų mažinimas. Tačiau tokiu atveju jungiami panašaus profilio universitetai. Šiuo atveju jungiamos skirtingos sritys ir jei besidubliuojančių programų ir bus, jų nebus labai daug. Tokiu atveju kyla klausimas — o kokia bus naujo universiteto, kuriame technologiniai mokslai ir socialiniai mokslai turės egzistuoti kartu, misija?

Tai irgi keistas darinys — tarsi susijungia, tačiau išlaiko savas struktūras, vadovų postus. Ir aš manau, kad MRU jungimasis su VGTU gali būti panašus — gali būti, kad jungimasis bus daugiau parodomasis, bet realiai bus išlaikytos autonomiškos struktūros, valdymo aparatas.

Jeigu kalbame apie valdymo optimizavimą ar dvejetainių akcijų pasirinkimo strategijos išteklių panaudojimą, šiuo atveju, kaip matote, to nėra. Tačiau VU docentė Nerija Putinaitė atkreipia dėmesį, kad tie pinigai ir taip greičiausiai būtų buvę skirti universitetams. Tačiau aš nenoriu demonizuoti pinigų įsisavinimo, nes aukštajam mokslui jų verkiant reikia — mes puikiai žinome, kad visų Lietuvos universitetinių aukštųjų mokyklų finansavimas iš valstybės biudžeto mažesnis nei vieno vienintelio Helsinkio universiteto.

Gyvenant tokia bado dieta, pinigai labai reikalingi. Bet, kaip teisingai sako N. Putinaitė, juos buvo galima skirti ir taip. Apie ją dėstytojai kalba daug metų, kai kurių mokytojų atlyginimai netgi didesni už docentų, jau nekalbu apie lektorius ar asistentus. Kaip tai atsitiko? Gal dėstytojai nesugebėjo eiti streikuoti, laiku neužėmė ministerijos?

Suomijos aukštojo mokslo reforma gali būti pavyzdžiu Lietuvai

Pedagogai laikas nuo laiko streikuoja, išeina į gatves, kažką užima ir vyriausybė negali nereaguoti, paprastai stengiasi tokius probleminius socialinius reiškinius vienaip ar kitaip spręsti.

Dėstytojai šito nedaro. Ar tai todėl, kad orumas neleidžia rėkauti, laipioti per langus? Galbūt ir taip. Galbūt vis tik ir saviorganizacijos stoka.

Mainų programos

Taigi viena priežasčių, kodėl mokytojai vis tik santykinai geresnę situaciją susikuria aktyvesniu ir agresyvesniu savo teisių gynimu. Bet, sutikite, dažnai būtent ekonomistai išdrįsta pasakyti tai, ką universiteto profesoriai nutyli.

Kalbu ir apie diplomų malūnus, ir apie itin silpnų studentų priėmimą į mokamas vietas, ir apie prastus tarptautiškumo rodiklius.

Jie kartais pasako tai, ko profesorius neišdrįstų, nes galbūt jam tai atrodo pernelyg radikalu. Bet, kita vertus, tai man atrodo simptomas požiūrio bendrai į švietimo sistemą, kad tai nėra kažkas rimto ir sudėtingo. Apie švietimą ir krepšinį išmano kiekvienas, nes visi mokėsi mokykloje ir žiūrėjo krepšinio rungtynes. Ar jūs įsivaizduojate situaciją, kad pedagogikos profesorių kviestų diskutuoti apie ekonomikos problemas? Neprisimenu, kad taip būtų.

Vertinimo rezultatai

O ekonomistus kalbėti apie švietimo problemas kviečia. Vadinasi, ekonomika yra kažkas rimto ir sudėtingo, o švietimas — tai, ką išmano visi kiti. Galiu pasakyti — toli gražu nėra taip — švietimas yra didelė ir sudėtinga strateginis helsinkio universitetas, ten tikrai reikia daug ką išmanyti.

Jūsų akimis, jai pavyko žengti žingsnių kokybės link? Todėl iš tikrųjų nebūčiau linkęs jos veiklos labai kritikuoti. Ji tikrai pajudino sritis, kurios labai opios ir neišvengiamai turėjo iššaukti priešpriešą. Kad ir tas pats etatinis apmokėjimas: pinigai visiems visada opus dalykas, universitetų pertvarka taip strateginis helsinkio universitetas, nes paliečiami daugelio interesai.

Jos situacija nebuvo dėkinga, ji turėjo pajudinti opias sritis, ji, nebūdama, politikė, neturėjo palaikymo politinėje vadovybėje. Mes tą žinome. Mes matėme, kad nesusieina galai svarstant ir apie tą patį universitetų jungimąsi. Pirminis planas buvo visiškai kitoks. Tada universitetai pradėjo siūlyti savus variantus, rado užtarėjų, tad teko eiti į kompromisus.

Tada ministras jaučiasi gal ne bejėgis, bet strateginis helsinkio universitetas gražu nuo jo ne viskas priklauso. Tikrai nenorėčiau labai kritiškai žiūrėti strateginis helsinkio universitetas ministrės darbą. Jos problema, kad ji buvo vienos srities specialistė — aukštojo mokslo.