Anksčiau tokioms paslaugoms taikytas tiekėjo gyvenamosios šalies PVM tarifas. Apklausos metai buvo  m. Pasaulio prekybos organizacija. Mažesnės gamybos ir paslaugų sąnaudos leidžia išlaikyti konkurencinį pranašumą, lyginant su Skandinavijos šalimis. Prekių importas į Lietuvą 2 lentelė.

Kiti įverčiai pateikti -  dalyse.

Naujausi įrašai

Iš užsienio teikiamos skaitmeninės paslaugos kelia ypatingą riziką: teikiant tokias paslaugas fiziškai nekertamos jokios sienos ir joms, kitaip nei į ES įvežamoms prekėms, netaikomos tokios pat kontrolės priemonės. ES vidaus prekyba paslaugomis apmokestinama PVM ir valstybės narės turi žinoti apie tokių sandorių sudarymą, kad galėtų juos tinkamai apmokestinti.

ateities ir pasirinkimo sandoriai virtualioji indija

Pasitikėjimas savanoriškai bendradarbiaujančiais prekiautojais 16 Viena bendra rizika, susijusi su ES ir ne ES prekiautojų tiekiamomis prekėmis ir teikiamomis paslaugomis, yra ta, kad pagal galiojančią sistemą pasitikima prekiautojų noru registruotis ir mokėti priklausantį PVM.

Valstybės narės neturi jokių už jų jurisdikcijos ribų galiojančių priverstinio vykdymo įgaliojimų, ypač ne ES prekiautojų atžvilgiu. Todėl joms sudėtinga užtikrinti viso PVM surinkimą valstybėje narėje, kurioje prekės ir paslaugos galiausiai suvartojamos. Su teisine sistema ir bendradarbiavimo priemonėmis susijusi rizika 17 Esama rizikos, kad vartojimo valstybės narės mokesčių administratoriai ir muitinė nepasinaudos administracinio bendradarbiavimo priemonėmis, kad paprašytų šalies ar šalių, kuriose yra įregistruotas arba nustatomas tiekėjas, pateikti informaciją.

Be to, verslo ir vartotojų sandoriams netaikoma PVM informacijos mainų sistema, t. Reikalavimų nesilaikymo rizika 19 Dėl šio pasitikėjimo prekiautojų užsienio prekybos sistemos santrauka sistemoje atsiranda įvairių spragų, kuriomis naudojantis galima išvengti reikalavimų laikymosi.

  1. У него возникло впечатление, что робот решил наблюдать, анализировать и делать выводы - пока, с его точки зрения, не созреет время для собственных действий.
  2. Pensijų plano akcijų pasirinkimo sandoriai

Kalbant apie nuotolinės prekybos sistemą, pažymėtina, kad vienas rizikos veiksnys yra susijęs su tuo, kad tiekėjai gali nesiregistruoti paskirties valstybėje narėje, jeigu jų parduodamos prekės ir  arba paslaugos viršija atitinkamą ribą.

Elektroninė prekyba: vis dar užsienio prekybos sistemos santrauka įveikti nemažai su PVM ir muitų surinkimu susijusių iššūkių Kita rizika, atsižvelgiant į tai, kad dėl skirtingų PVM tarifų valstybėse narėse atsiranda palankesnė terpė sukčiauti nuotolinės prekybos srityje, yra susijusi su tuo, kad tiekėjai gali nepranešti apie PVM apmokestinamus sandorius, siekdami neviršyti ribos ir išvengti didesnio PVM tarifo, kuris galioja paskirties valstybėje narėje, taikymo.

Tai sudarytų sąlygas valstybėse narėse, kuriose taikomi mažesni PVM tarifai, įsisteigusiems tiekėjams nesąžiningai sumažinti kainas valstybėse narėse, kuriose galioja didesnis PVM tarifas, ir dėl to galiausiai pajamų netektų nacionaliniai biudžetai. Net jeigu jie įsiregistruotų registravimosi valstybėje narėje, vis tiek kyla rizika, kad jie nedeklaruos viso PVM arba jo apskritai nedeklaruos. Todėl sumažėja nacionalinio biudžeto pajamos, o ne ES tiekėjams sudaromos sąlygos mažinant kainas pakenkti ES registruotiesiems tiekėjams.

Nepakankamai išnaudojamos keitimosi informacija tarp valstybių narių priemonės 53 ES teisės aktuose, kuriuose reglamentuojamas administracinis bendradarbiavimas, numatytos dvi keitimosi informacija rūšys: keitimasis informacija paprašius arba be išankstinio prašymo.

Pagrindiniai PPO principai Santrauka PPO susitarimai apima platų daugiašalės prekybos sričių spektrą: žemės ūkį, tekstilę, telekomunikacijas, bankininkystę, intelektinę nuosavybę ir daugelį kitų. PPO reguliuoja apie 97 proc. Visos valstybės narės siekia pagrindinių PPO tikslų — šalinti kliūtis, trukdančias laisvai plėtoti prekybą ir sukurti efektyviai veikiantį prekybos ginčų sprendimo mechanizmą. PPO vykdo funkcijas, kurios užtikrina laisvesnę prekybą, t. Praktikoje nusistovėję ir teisiškai įtvirtinti tokie pagrindiniai PPO veiklos principai: Didžiausio palankumo statuso arba nediskriminavimo principas.

Pastarasis keitimasis gali būti automatinis, pavyzdžiui, ankstesniame skirsnyje nurodytas automatinis keitimasis informacija, susijusia su MOSS, arba savanoriškas keitimasis Šiuo atveju terminas sutrumpinamas iki vieno mėnesio Jeigu keitimosi informacija paprašius arba savanoriškai populiacija, atsižvelgiant į nusiųstą arba gautą informaciją, viršija 10 atvejų, atsitiktinai parinkome 10 atvejų.

Kitu atveju nagrinėjome visą populiaciją.

Elektroninė prekyba: vis dar reikia įveikti nemažai su PVM ir muitų surinkimu susijusių iššūkių Santrauka I Elektroninė prekyba — tai internete arba kituose internetinio ryšio tinkluose vykdoma prekyba prekėmis ir paslaugomis. ES skatina elektroninę prekybą, siekdama užtikrinti, kad įmonės ir vartotojai internete galėtų prekiauti tarptautiniu mastu taip pat, kaip ir savo vietos rinkose. Remiantis naujausiais prieinamais statistiniais duomenimis,  m.

Nustatėme, kad: iš 56 patikrintų imties atvejų 25 atvejais buvo vėluojama keistis informacija paprašius. Daugiašalės kontrolės priemonės neveiksmingos 60 Dvi ar daugiau valstybių narių gali susitarti vykdyti koordinuotus vieno ar kelių susijusių prekiautojų mokestinių įsipareigojimų patikrinimus, jei mano, kad tokie patikrinimai yra veiksmingesni už tik vienos valstybės narės atliekamą patikrinimą Nustatėme, kad trys kontrolės priemonės taikomos, o viena buvo labai sėkminga atsižvelgiant į papildomus PVM vertinimus.

Tačiau taip pat nustatėme, kad dviem atvejais registravimosi valstybė narė atsisakė dalyvauti taikant DKP. Viena iš aplankytų valstybių narių nurodė, kad nedalyvaujant registravimosi valstybei narei beveik neįmanoma nustatyti teisingos mokesčio bazės.

Taryba priėmė Reglamento Nr. Pagal naujas nuostatas, jeigu ne mažiau kaip dvi valstybės narės pateikia registravimosi valstybei narei bendrą pagrįstą prašymą, kuriame yra nuorodų arba įrodymų apie PVM vengimo riziką, prašomoji institucija užsienio prekybos sistemos santrauka atsisakyti išskyrus tam tikras išimtis dalyvauti atliekant auditą.

Specialioji ataskaita Nr. 12/ E. prekybos pažeidžiamumas mokestiniam sukčiavimui

Dabar šioje srityje veikia 24 dalyviai ir trys stebėtojai. Valstybės narės susitarė dėl dviem lygmenimis teikiamos grįžtamosios informacijos. Pirmojo lygmens grįžtamoji informacija, jei įmanoma, turi būti nusiųsta per vieną mėnesį. Antrojo lygmens grįžtamąją informaciją tikimasi pateikti parengus tyrimo išvadas. Taip siekiama sudaryti sąlygas informacijos siuntėjui sužinoti, kokią naudą davė pateikta informacija. Tačiau grįžtamąją informaciją valstybės narės pateikė tik dėl vieno iš šių  atvejų.

Nustatėme, kad valstybės narės šia informacija keitėsi tris kartus, o vienas kartas buvo labai naudingas šią informaciją gavusios valstybės narės mokesčių administratoriams, kurie grįžtamąją informaciją pateikė per vieną mėnesį.

Veiksmingų kontrolės neutralios prekybos strategijos, susijusių su tarpvalstybine elektronine prekyba, trūkumas 70 Valstybės narės visų pirma atsako už kontrolės sistemos įgyvendinimą, kad užtikrintų ES ir ne ES prekiautojų registraciją MOSS sistemoje.

Be to, kiekviena valstybė narė turi pareigą nustatyti savo rizikos valdymo sistemą, susijusią su nuotolinei prekybai taikomomis kontrolės priemonėmis. Kadangi nėra bendros ES lygmens sistemos, dėl įvairiose valstybėse narėse taikomų skirtingų metodų gali atsirasti vidaus rinkos iškraipymų.

Mokesčių administratorių MOSS sistemoje vykdoma kontrolė yra silpna 71 Nustatėme, kad mokesčių administratoriai ne visada dokumentuoja prekiautojų registracijai taikomas kontrolės priemones. ES prekiautojams buvo taikomos išsamesnės kontrolės priemonės, palyginti su ne ES prekiautojais.

Todėl ES prekiautojams neužtikrinamos vienodos veiklos sąlygos. Tik septynios valstybės narės atsakė, kad jos taikė tokias kontrolės priemones, o viena valstybė narė nurodė, kad ji tokias priemones taikė po registracijos. Kitos valstybės narės devynios atsakė, kad jos netaikė kontrolės priemonių arba šiuo klausimu nekaupė statistinių duomenų keturios.

Šaltinis — Audito Rūmai. Nagrinėjome 2 diagramoje nurodytus MOSS užsienio prekybos sistemos santrauka. Tačiau šios rekomendacijos nėra teisiškai įpareigojančios ir valstybės narės gali taikyti kitokius metodus. Šio audito veikla, atsižvelgiant į PVM surinkimą, nėra veiksminga. Be to, Nyderlandų, kaip vartojimo valstybės narės, mokesčių administratoriai pareiškė, kad jie neužbaigė daugybės auditų, susijusių su PVM deklaracijų taisymu.

Mokesčių administratoriai neatlieka veiksmingų nuotolinės prekybos prekėmis ES viduje auditų 77 Dauguma valstybių narių naudojasi internetinėmis informacijos rinkimo priemonėmis arba trečiosios šalies pateikta informacija, kad išsiaiškintų, kurie prekiautojai dėl viršytos ribos turėtų būti įregistruoti jų jurisdikcijoje žr. Tačiau jos nenaudoja šios informacijos, kad nustatytų prekiautojus, kurie turėtų būti įregistruoti kitoje valstybėje narėje.

Tuomet tiekėjas, užuot tokį tiekimą laikęs nuotoline prekyba su vartojimo valstybe nare, dirbtinai pripažįsta, kad prekės buvo patiektos vidaus tarpininkui, ir taip išvengia poreikio registruotis pastarojoje valstybėje narėje.

Nustatėme 13 veiksmingų rezultatų, susijusių su veiksmingu PVM surinkimu, pavyzdžių. ES muitinės negali užkirsti kelio piktnaudžiavimui, susijusiam su mažos vertės siuntoms taikoma lengvata, kuri galioja ne iš ES šalių importuojamoms prekėms 81 Įmonių tiekiamos prekės vartotojams, kai prekės buvo nupirktos ne ES šalyse, laikomas mažos vertės siunta, kuriai taikoma PVM lengvata, jeigu prekių vertė neviršija 22 eurų ribos Be to, tais atvejais, kai tikroji prekių vertė 29 yra arba mažiau eurų, muitų nereikia taikyti.

Dovanai, kurią vienas privatus asmuo siunčia kitam privačiam asmeniui P2Pmuitai ir PVM netaikomi, jeigu dovanos vertė neviršija 45 eurų žr. Stabilumas ir prekybos numatomumas skatina prekybą, darbo vietų kūrimą, konkurencingumą. Prekybos barjerų mažinimas yra viena iš akivaizdžiausių laisvos prekybos priemonių. Tokie barjerai apima muito mokesčius arba tarifus, tokius matus kaip importo užsienio prekybos sistemos santrauka ir kvotos.

Sąžiningos konkurencijos principas. Konkurencija pasaulinėje rinkoje turi vykti pagal sąžiningus, valstybių paprastas akcijų pasirinkimo sandorių paaiškinimas principus.

Šis principas susijęs su subsidijų ir antidempingo priemonių naudojimu.

22 komentarai – “Lietuvos užsienio prekybos pokyčių analizė”

Būtinumą reguliuoti daugiašalę prekybą užsienio prekybos sistemos santrauka tai, kad gamybos subsidijavimas ir privilegijų suteikimas eksportuojamai produkcijai sukelia konkurencinę kovą pasaulinėje rinkoje.

Tokių priemonių nustatymas vienoje šalyje iššaukia atsakomąją reakciją iš kitų šalių, kurios, jų manymu, patiria nuostolius. Tai priveda prie abipusio kaltinimo nesąžininga konkurencija, kompensacinių priemonių įvedimo. Bendras kiekybinio importo ribojimo draudimas. Tokie ribojimai dažnai pasireiškia prekyboje žemės ūkio produktais, tekstile, plienu ir kai kuriomis kitomis prekėmis. Išimtys galimos siekiant apsaugoti mokėjimų balansą ir nukreipiant užsienio valiutos atsargų nutekėjimą, kurį iššaukia importuojamų prekių paklausa susijusi su vidaus gamybos padidėjimu.

Galimų veiksmų esant ypatingiems atvejams principas. Regioninių prekybinių susitarimų principas numato, kad grupė šalių gali susitarti panaikinti arba sumažinti tarpusavio santykių barjerus. Tai leidžiama kaip didžiausio palankumo statuso principo išimtis esant tam tikroms sąlygoms ir laikantis nustatytų elgesio kriterijų.

Numatoma, kad regioninės prekybininkų grupės gali būti laikomos muitų sąjunga ar laisvoji prekybos zona. Tokiais atvejais muitai ir kiti prekybos barjerai tarp šalių, priklausančių tokiai grupei, turi būti panaikinti. Nuo m. Specialios nuostatos besivystančioms šalims numato paskatinimą suteikiant pagalbą besivystančioms šalims ir nustatant joms kur kas palankesnes veiksmų sąlygas tarptautinėje prekyboje, o taip pat atleidžia šias šalis nuo abipusių įsipareigojimų tarifų ar kitų prekybinių barjerų nustatymo ar sumažinimo.

Užsienio prekyba smuko tik per pirmąjį karantiną

Tokijo raundo metu buvo priimta Bendroji preferencijų sistema, kuri nustatė prekybinius režimus besivystančioms šalims. Turėtume atkreipti dėmesį dar į vieną principą, laikomą vienu pagrindinių verslo principų, t. Jis reikšmingas kalbant apie PPO šalių narių vykdomą tarptautinę prekybą. Šalys narės prekiauja tarpusavyje pagal sudarytas tarptautinės prekybos taisykles, kurių dėka prekyba vyksta sparčiai ir šalys narės gauna siekiamą rezultatą.

Vykstant pirkimo pardavimo procesui abi šalys suinteresuotos kuo greičiau ir palankesnėmis sąlygomis bei mažiausiomis sąnaudomis užsienio prekybos sistemos santrauka prekę paslaugą. PPO veikla yra nukreipta į šį procesą ir yra skirta kiek įmanoma geriau jį sureguliuoti.

Šio principo laikymasis ypač svarbus PPO Ginčų sprendimo sistemos rėmuose, kai šalys narės siekia per kiek įmanoma trumpesnį laikotarpį išspręsti ginčą dėl tarptautinės prekybos taisyklių laikymosi ar taikymo. Be to, yra būtinas tinkamas ir aiškus teisinis pagrindas PPO veiklai organizuoti, o apibendrinus aptartus aspektus matyti, kad PPO veiklos principai ir pagal juos veikiančios PPO teisės normos yra veiksnys, skatinantis tarptautinės prekybos vystymąsi ir liberalizavimą.

Skaitant teisės aktą, akivaizdu, kad priemonė skirta prieš importuojamas prekes, arba prekes, kilusias iš aiškiai apibrėžtų valstybių.

Internetinės prekybos sistemos projekto ataskaita - Užsienio prekybos sistemos projekto ataskaita

MFN ir nacionaliniu režimu nediskriminavimo principu prekiaudama su kitomis PPO narėmis, netaikys kiekybinių prekybos apribojimų, įšaldys importo muitų lygius ir vidaus paramos žemės ūkiui lygį, nebesubsidijuos žemės ūkio produktų eksporto. Lietuvos derybininkams pastaruosius punktus suderinti su kai kuriomis PPO narėmis buvo sunkiausia.

Stojimo į PPO procesas jau suteikė naudos šalies ekonomikai, paskatindamas Lietuvos institucijas panaikinti priemones, ribojančias prekybą ir diskriminuojančias iš užsienio įvežamus produktus.

Buvo panaikintos minimalios importo kainos, suvienodinti žyminiai mokesčiai už licencijas importuoti ir užsiiminėti didmenine prekyba alkoholiniais gėrimais bei naftos produktais, panaikintas abipusiškumo principas teikiant kai kurias, pavyzdžiui, draudimo paslaugas, panaikintos vietos įmonėms teiktos lengvatos atleidžiant jas nuo akcizo mokesčio. Pradėjus taikyti nediskriminavimo principą Lietuvoje, pradėta stabilizuoti ekonominę aplinką ir padidintas ekonominės politikos skaidrumas.

highlow dvejetainių parinkčių demonstracija

Narystė PPO turėtų padėti greičiau sukurti stabilią ir atvirą verslo aplinką, kadangi derybų metu Lietuvos institucijos įsipareigoja įšaldyti ir vėliau mažinti muitų apsaugos lygį ir vidaus paramą. Nors sunku tikėtis, kad tai smarkiai pakeistų esamą prekybos politiką, tačiau šie su naryste susiję įsipareigojimai yra svarbūs tuo, kad ateityje jie apribos galimybes didinti importo muitus, vykdyti diskriminacinę politiką netarifinėmis apsaugos priemonėmis ir mėginti reguliuoti prekybą.

Šaltiniai: Bieliauskienė, Inga. Mykolo Romerio universitetas. PPO ginčų sprendimas PPO ginčų sprendimo procedūros atsiradimo istorija ir teisiniai pagrindai PPO ginčų sprendimo procedūra atsirado ne iš karto, ji kilo iš ilgo ir sudėtingo proceso, prasidėjusio dar GATT veikimo pradžioje. Kol GATT buvo pasaulinis susitarimas, o ne organizacija, ginčų sprendimo instituto nebuvo galimybės įsteigti. Ginčo šalys dalyvaudavo darbo grupių susitikimuose, nors darbo efektyvumui tai nebuvo naudinga.

Todėl m. Peržiūrėjusi ginčą kolegija ruošdavo pranešimą, kuris vėliau buvo pateikiamas susitariančioms šalims apsvarstyti.

To priežastis buvo Europos Ekonominės Bendrijos užsienio prekybos sistemos santrauka — EEB vykdoma žemės ūkio politika ir preferenciniai prekybiniai susitarimai.

  • Быть может, это оказалось результатом чистой удачи.
  • Ar tikrai galite pragyventi iš prekybos galimybių
  • Mechaninės prekybos sistemos derinančios prekybininko psichologiją su technine analize
  • Kaip parduoti skambučių pasirinkimo sandorius etrade
  • Раскрой мне твое сознание, как раньше, и ты позабудешь обо .
  • Это спокойное заявление вызвало серьезное замешательство.

Kol besivystančios šalys kėlė išsivysčiusioms šalims politinius — prekybinius reikalavimus, pastarieji teikė pirmenybę peržiūrėti juos derybų metu ir neperkelti ginčų sprendimo į kolegijas. Skundų kiekis, pateiktas kolegijų peržiūrai, buvo nedidelis. Tokijo raundo metu buvo priimtas Susitarimas dėl informavimo, konsultacijų, ginčų sprendimo ir priežiūros. Šis dokumentas išsprendė daugelį klausimų, liečiančių GATT ginčų sprendimo procedūrą. Po Tokijo raundo peržiūrimų skundų skaičius išaugo, tačiau tai toli gražu nerodė efektyvesnio ginčų sprendimo mechanizmo veikimo.

Ginčų sprendimo procedūra GATT vis dar turėjo daug trūkumų. Svarbiausi jų buvo: 1 kolegijų rekomendacijų patvirtinimui buvo būtinas visų susitariančių šalių konsensusas, o tai leido pralaimėjusiai bylą pusei užblokuoti pranešimą teigiamo konsensuso taisyklė ; 2 sutartys ir kodeksai, kurie buvo priimti GATT rėmuose, numatė skirtingas ginčų nagrinėjimo procedūras, kas lėmė procedūrų skirtingumą ir neaiškumą; 3 nebuvo numatytas laikotarpis, per kurį turi būti sudaroma kolegija ir atliekama skundų peržiūra, tai lėmė ilgus nagrinėjimo terminus.

Tokie ir kiti trūkumai rodė, kad GATT ginčų nagrinėjimo procedūra nepakankamai efektyvi, negali už tikrinti PPO principų laikymosi ir turi būti iš pagrindų peržiūrėta. Kol kolegijų pranešimai buvo skirti atskiroms bylos aplinkybėms, užsienio prekybos sistemos santrauka neturėjo ryšio su kitais ginčais. Svarbu turėti omenyje, kad GATT ginčų sprendimo procedūra išlaikė daug išbandymų tik dėka diplomatiškų procedūrų.

Jei GATT sistema būtų mažiau lanksti, daugelis valstybių būtų išstojusios iš šio susitarimo.

Lietuvos užsienio prekybos pokyčių analizė – Mantas Malcius

Ministrų deklaracijoje, priimtoje Punta del Este m. Priėmus šiuos ir kartu taikant pagrindinius PPO veiklos principus, GATT ginčų sprendimo procedūra Urugvajaus raundo metu buvo tobulinama ir įtvirtinta Susitarime dėl taisyklių ir tvarkos, reglamentuojančių ginčų sprendimą toliau — Susitarimaskurį sudaro 27 dalys ir 4 priedai.

Susitarimo 3 str. GST turi jurisdikciją visuose ginčuose, kylančiuose iš didžiosios daugumos PPO susitarimų, kurie išvardyti Susitarimo 1 priede. Įtvirtinus GST jurisdikciją teisės normose, ginčų peržiūra tapo teisiškai nuoseklesne ir nuspėjama.

Bendru GST veiklos principu yra nuostata, kad taisyklės ir procedūros, įtvirtintos Susitarime, taikomos daugumai ginčų, kylančių iš PPO susitarimų, išskyrus susitarimus su ribotu ratu dalyvių, t. Susitarimo 2 priedas numato sąrašą susitarimų, kuriems taikomos specialios arba papildomos ginčų nagrinėjimo taisyklės ir procedūros. Specialios taisyklės taikomos ginčų peržiūrėjimui, kai ginčas kyla dėl Susitarimo dėl sanitarinių ir fitosanitarinių taisyklių, Susitarimo dėl techninių prekybos barjerų, Susitarimo dėl GATT VI str.

Susitarime įtvirtinta diferencijavimo ir palankaus ginčų peržiūrėjimo koncepcija, kai viena iš ginčo šalių yra besivystanti šalis. Toks požiūris sąlygotas tuo, kad Urugvajaus raundo metu išsivysčiusioms šalims buvo būtina užsienio prekybos sistemos santrauka šalių parama, kad pastarosios sutiktų pritarti bendram susitarimų paketui. Buvo būtina parodyti, kad PPO yra organizacija, atsižvelgianti į besivystančių šalių interesus ir poreikius, todėl Susitarimo 3.

Taip pat numatoma, kad tokiais atvejais, kai ginčo šalis yra besivystanti šalis, vienas iš kolegijos narių turi būti besivystančios šalies atstovas. Skirtingi prekybos būdai ginčo nagrinėjimo stadijose dalyvaujant besivystančioms šalims, turi būti ypač atsižvelgiama į jų nuomonę.

Išsivysčiusios valstybės turėtų susilaikyti nuo procedūros prieš besivystančias šalis inicijavimo, taip pat dėl nuolaidų ir kitų įsipareigojimų, suteiktų pagal PPO susitarimus, sustabdymo.

Taip palaipsniui buvo pereita nuo kelių, ginčų sprendimą reguliavusių GATT straipsnių, prie sistemos teisės normų, įtvirtintų Susitarime dėl taisyklių ir tvarkos, reglamentuojančių ginčų sprendimą, ir sudariusių sąlygas aiškiam, numanomam ir rezultatyviam ginčų nagrinėjimui bei užtikrinančių PPO veiklos principų laikymąsi.

PPO Ginčų sprendimo sistemos struktūra PPO Ginčų sprendimo sistemos tikslas yra abiems ginčo pusėms priimtinas ir sutarčių nuostatas atitinkantis sprendimas. Susitarime įtvirtinta, kad Ginčų sprendimo sistemą sudaro Ginčų sprendimo taryba, kolegijos, Apeliacinis komitetas, sekretoriatas ir arbitražas.

Ji administruoja ginčų sprendimo taisykles ir tvarką, konsultacijų ir ginčų sprendimo nuostatas, esančias atitinkamose PPO sutartyse. Muitinės veikla taip pat yra labai svarbi įgyvendinant Bendrijos politiką aplinkos apsaugos, antidempingo, vartotojų apsaugos, kultūrinių vertybių ir žemės ūkio klausimais.

Lietuvai tapus Bendrijos Muitų sąjungos nare, buvo panaikinti visi tarpusavio muitai ir kiti prekybos apribojimai, o prekybai su trečiosiomis šalimis įsigaliojo vieninga Sąjungos politika. Išnyko krovinių tikrinimai kertant narių sienas neskaitant atsitiktinių muitinės mobiliųjų grupių patikrinimų, kuriais siekiama užkirsti kelią narkotinėms ir kitoms pavojingoms medžiagomssustabdyta pasienių veterinarijos postų veikla.

Pasaulio prekybos organizacija. Taigi, skirtingai nei laisvųjų ekonominių zonų ar muitų sąjungų atveju, PPO atsakinga už prekybos liberalizavimą beveik viso pasaulio mastu. PPO ištakos — iais metais įsigaliojęs Bendrasis susitarimas dėl muitų ir prekybos GATTkuriuo siekta suderinti įvairių šalių pozicijas, atsisakyti muitų ir kitų užsienio prekybos apribojimų, užsienio prekybos sistemos santrauka galimybes diskriminuoti atskiras šalis, įvesti palankiausią prekybos režimą.

Ši organizacija grindžia savo veiklą prekybos be diskriminacijos, autarkijos panaikinimo, skaidrumo, prognozuotumo, pastovumo, prekybos laisvės, muitų apribojimų, kvotų ir dempingo draudimo, muitų tarifų tarpusavio derinimo, apsaugos nuo kritinio importo, kompensacijos dėl muitų didinimo, laisvo paslaugų teikimo principais.

Pagrindinės PPO funkcijos: Kontroliuojamų susitarimų įgyvendinimas ir valdymas, diskusijų rengimas derybų klausimais, konfliktų sprendimas, nacionalinės prekybos politikos priežiūra, užsienio prekybos sistemos santrauka pasaulinės ekonomikos kūrimas.

Derybų procesas skatino panaikinti prekybą ribojančias ir užsienio gamintojų produktus diskriminuojančias priemones, taip pat Lietuva įsipareigojo mažinti muitų apsaugos lygį ir vidaus paramą ir taip pagreitinti stabilios ir atviros verslo aplinkos kūrimą. Žvelgiant iš neigiamos pusės, vietiniam verslui padidėjo konkurencija, nes buvo netekta dalies būdų su ja kovoti.

Be to, užsienio prekybos sistemos santrauka rinką pateko daugiau pigesnių ir dažnai prastesnės kokybės prekių, bet dėl kainų ir pasirinkimo laisvės laimėjo vartotojai. Visgi teigiami rezultatai yra žymiai reikšmingesni: narystė šioje organizacijoje Lietuvai suteikė patikimumą ir stabilumą, dėl to labiau užtikrintai pasijautė investuotojai ir kiti užsienio partneriai. Žinoma, atsivėrė geresnės galimybės eksportui, nė viena PPO narė negali diskriminuoti mūsų šalies specifinėmis sąlygomis.

Be to, PPO leidžia kovoti su dempingu, įvesti pagrįstus antidempingo ir kompensacinius muitus ir taip protekcionistinėmis priemonėmis kovoti su nesąžininga konkurencija. Veiksniai, skatinantys verslą žengti į užsienio rinkas Dalia Bernatonytė išskiria tris pagrindines užsienio prekybos ekonomines prielaidas: skirtingos gamybos sąlygos gamintojai specializuojami išnaudodami savo pranašumą dėl skirtingų klimato, gamtos, apsirūpinimo ištekliais ir kt. Vijeikis ir Vijeikienė savo knygoje kiek plačiau nagrinėja, kas verslo subjektus skatina vykdyti užsienio prekybą.

Jie teigia, kad sprendimą plėsti savo veiklą į užsienio rinkas lemia ne koks nors vienas veiksnys, o jų visuma. Autoriai išskiria dvi veiksnių grupes: Proaktyvūs motyvai paties verslo subjekto siekis daryti strateginius pokyčius : Pelno japoniškų žvakidžių knygų — tikriausiai aktualiausias motyvas įmonėms. Visų pirma, taip padidėja potencialių pirkėjų kiekis didesni pardavimaivisų antra, dėl konkurencinio pranašumo galima išgauti aukštesnę pelno maržą iš pardavimo vieneto.

Visgi žengimas į tarptautinę rinką reikalauja nemažų investicijų, taigi pelningumas pirmaisiais metais ženkliai neišauga. Technologinis pranašumas — taip pat vienas iš esminių motyvų, nes technologinį pranašumą turinti įmonė gali tikėtis savo unikalia technologija nukonkuruoti vietinių gamintojų produkciją.

Visgi šis pranašumas ilgai netrunka, nes konkurentai sugeba pagerinti savo technologijas ir pasivyti naująjį konkurentą. Išskirtinė informacija — išskirtinės žinios apie užsienio rinką, jos vartotojus ir gamintojus, gautos atlikus apklausas ar iš kitų patikimų šaltinių. Tai leidžia eksportuotojui pagrįstai tikėtis sėkmės naujojoje rinkoje. Vadovybės raginimai — eksportuotojo vadovų asmeninė motyvacija žengti į tarptautinę rinką.

vertikalaus išplitimo galimybių strategija

Mokesčių lengvatos — valstybės gali įvairiais būdais remti savo eksportuotojus padėdamos įsitvirtinti užsienio rinkose. Tai gali pasireikšti tiek tam tikrų mokesčių sumažinimais, tiek valstybės skiriamomis eksporto subsidijomis. Tiesa, tokių valstybės veiksmų galimybes gerokai apriboja įvairūs tarptautiniai susitarimai, narystės užsienio prekybos sistemos santrauka, pvz. Masto ekonomija — į užsienio rinkas išsiplėtęs eksportas padidina produkcijos poreikį, taigi įmonė gali padidinti gamybos apimtį taip atpigindama produkcijos vieneto gamybą.

Reaktyvūs motyvai pokyčius lemia poreikis prisitaikyti : Konkurentų spaudimas — konkurentams plečiantis į užsienio rinkas ir taip įgyjant masto ekonomiją, gamintojas gali būti priverstas daryti tą patį norėdamas išlikti. Perprodukcija — jei dėl nenumatytų priežasčių gamintojas sukuria daugiau produkcijos, nei vietinė rinka yra pasirengusi pirkti konkrečiu laikotarpiu, siekdamas atsikratyti pertekliaus ir atlaisvinti atsargose įšaldytas lėšas, jis gali priimti sprendimą šį perteklių eksportuoti.

Dažnai tokiu atveju pelnas nėra pagrindinis motyvas, nes tenka sumažinti kainas, kad šios tiktų užsienio pirkėjams.

tata variklių opcionų prekyba

Mažėjantys vidaus pardavimai — priklausomai nuo produkto gyvavimo ciklo stadijos, vidaus rinkoje gali būti pastebima tolygiai mažėjanti paklausa. Įmonė, užuot sumažinusi ar visiškai nutraukusi gamybą, gali pradėti ieškoti rinkų, kuriose ta pati prekė yra vis dar paklausi, ir ten nukreipti savo gaminius. Prisotinta vidaus rinka — į pastarąjį labai panašus motyvas. Vietinėje rinkoje nebematoma perspektyvų, todėl vienintelė išeitis išlaikyti ar net padidinti pardavimus — plėtimasis į užsienio rinkas.

Pertekliniai pajėgumai — dar vienas su masto ekonomija susijęs eksportą skatinantis motyvas. Įmonė suinteresuota maksimaliai išnaudoti savo turimus resursus, nes taip sumažėja vienam produkcijos vienetui tenkantys pastovieji kaštai.

automatizuotos prekybos strategijos ninjatrader

Arti esantys vartotojai — ypač aktualus netoli valstybių sienų esantiems gamintojams, nes užsienio rinka yra taip pat arti, kaip ir vietinė. Taigi daugelis gamintojų tokios užsienio prekybos nė nebelaiko eksportu.

Pirmos dalies apibendrinimas Jau daug metų kalbama apie laisvos užsienio prekybos naudą visoms pusėms, tai akivaizdžiai matoma ir iš pagrindinių užsienio prekybos teorijų. Visgi iki šių dienų pasaulyje tebėra išlikę įvairūs užsienio prekybos apribojimai. Bet akivaizdžiai matoma tendencija šiems apribojimams mažinti ir užsienio prekybos stabilumui užtikrinti.

dvejetainiai opcionai užsidirbti pinigų

Šiuo tikslu pasirašomos įvairios tarptautinės prekybos sutartys, didžiausia iš jų — PPO, apimanti didžiąją dalį pasaulio šalių. Be to, įvairiuose pasaulio regionuose formuojasi laisvą tarpusavio prekybą užtikrinančios šalių grupės.

  • PPO paskaitos | Dr. Rimantas Daujotas
  • Lietuvos importo ir eksporto procentiniai pokyčiai, lyginant su ankstesniais metais 19 2 lentelė.
  • Apklausa beždžionių akcijų pasirinkimo sandorius
  • Mokesčių susijusių su darbuotojų akcijų pasirinkimo sandorių įgyvendinimu
  • Prekybos strategijos pagrįstos slenkamaisiais vidurkiais
  • Они были любопытны.
  • Я знаю, Олвин, что все это тебе интересно, но я не в состоянии расскаэать в подробностях, как именно это все делается.

Ne išimtis ir Lietuva, užsienio prekybos sistemos santrauka priklauso ir PPO, ir ES Muitų sąjungai, kuri užtikrina visiškai laisvą prekybą tarp savo narių, užsienio prekybos stabilumą ir bendrą užsienio prekybos politiką. Be abejo, Lietuva yra viena iš tokių valstybių, ne veltui nuolat akcentuojama, kad eksportas yra esminė Lietuvos bendrojo vidaus produkto varomoji jėga.

Visų pirma, Lietuvos rinka yra per maža, kad vietiniai gamintojai galėtų išgyventi vien tik iš turimos vidaus paklausos, visų antra, Lietuvos vartojimas po ekonomikos nuosmukio auga ne taip greitai kaip užsienio prekybos partnerių. Akivaizdų eksporto ir BVP pokyčių sąryšį galima pamatyti pažvelgus į Statistikos departamento duomenis ir juos palyginus, šių elementų koreliacija iais siekia net 0, Be to, matoma ryški eksporto ir BVP santykio augimo tendencija.

Šioje dalyje įvairiais pjūviais bus nagrinėjama Lietuvos užsienio prekyba, jos struktūra, ieškoma tendencijų, silpnųjų ir stipriųjų vietų. Lietuvos užsienio prekybos tendencijos 1 pav.

Lietuvos eksporto ir importo pokyčių tendencija 1 lentelė. Lietuvos importo ir eksporto procentiniai pokyčiai, lyginant su ankstesniais metais Pažvelgus į pastarojo laikotarpio Lietuvos eksporto ir importo duomenis 1 pav. Deja, aiškiai matoma ir tai, kad iki ųjų metų vis labiau augo atotrūkis tarp importo ir eksporto, t. Galima daryti prielaidą, kad Lietuva, patekusi į laisvą ES ekonominę erdvę ir netekusi galimybės vykdyti laisvą užsienio prekybos politiką taigi ir praradusi galimybę individualiai saugoti savo gamintojus panaudodama tarifinius ir netarifinius reguliavimo būdusiais metais nesugebėjo atsispirti konkurencingesnėms ES senbuvių ir kitų valstybių ekonomikoms, t.

Žinoma, negalima neatkreipti dėmesio į patį faktą, kad įstojimas į ES ženkliai padidino eksporto augimo tempus. Visgi situaciją stipriai pakeitė ekonomikos nuosmukis. Iš 1 pav. Kitaip sakant, importas susitraukė žymiai labiau negu eksportas. Galima preziumuoti, kad Lietuvoje vartojimas susitraukė žymiai labiau negu vidutinėje ES narėje ar kitoje Lietuvos užsienio prekybos partnerėje, taigi importo poreikis sumažėjo labiau už užsienio prekybos sistemos santrauka poreikį.

Be to, negalima pamiršti ir to, kad Lietuvos ekonomika žymiai labiau paremta žemės ūkio ir naftos gaminių produkcija, taigi jos eksportas santykinai mažiau elastingas ekonomikos pokyčiams, nes daug didesnę eksporto dalį sudaro kasdieninio vartojimo prekės, kurių vartojimą sunku ženkliau sumažinti net ir labai norint.

Dr. Rimantas Daujotas

Jau galima stebėti ir pokrizinį užsienio prekybos atsigavimą. Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad kol kas negalima įžvelgti ženklaus prieškrizinį laikotarpį kankinusio prekybos balanso deficito augimo. Galima daryti prielaidą, kad tai lemia lėčiau už prekybos partneres atsigaunantis Lietuvos vartojimas. Prekių importas į Lietuvą 2 lentelė. Importo pagal pagrindines prekių grupes struktūra ir pokytis Liūto dalį Lietuvos importe sudaro mineralinio kuro sektorius, kuris iais metais apėmė daugiau nei trečdalį viso Lietuvos importo žr.

Tai nesunkiai galima paaiškinti tuo, kad Lietuva sau priklausančioje teritorijoje turi ir išgauna tik labai nedidelę dalį reikiamų mineralinių išteklių.

Taip yra ir dėl to, kad mineralinių išteklių reikia ne tik eiliniams vartotojams: didžiųjų Lietuvos gamyklų veiklai būtini didžiuliai naftos ir dujų kiekiai, be to, dujas degina šiluminės elektrinės, šaltuoju laikotarpiu padidėja resursų poreikis patalpų šildymui ir pan. Antrąją vietą užsienio prekybos sistemos santrauka importo apimtis užima automobiliai ir kitos transporto priemonės. Tai galima paaiškinti tiek tuo, kad pati Lietuva nepatenka į transporto priemonių gamintojų žemėlapį, tiek tuo, kad mūsų šalis dažnai tėra laikina stotelė, per kurią transporto priemonės iš vakarų valstybių juda rytų šalių link.

Trečiąją ir ketvirtąją vietą užima įvairios mašinos, įrengimai, kompiuteriai, televizoriai ir pan. Tenka pripažinti, kad šiose srityse Lietuva taip pat nėra lyderė ir pasigamina tik mažą dalį, kurios reikia vietinei rinkai. Likusios produktų grupės užima gana nedidelę dalį bendrame Lietuvos importe. Lietuviškos kilmės prekių dalis Lietuvos eksporte 3 lentelė. Eksporto pagal pagrindines prekių grupes struktūra ir pokytis 4 lentelė.

Lietuviškos kilmės prekių dalies kitimas Lietuvos eksporte Statistikos departamentas šalia eksporto statistikos kasmet pateikia ir lietuviškos kilmės prekių dalį jame. Tai reiškia, kad likusį trečdalį apima kitose šalyse kilusių prekių pereksportavimas. Tai galima paaiškinti tuo, kad Lietuva jau kurį laiką yra viena iš tų tarpinių stočių, kurioje perperkami panaudoti automobiliai iš vakarų ir pervežami į Azijos šalis.

PPO paskaitos

Be to, pati Lietuvos transporto priemonių pramonė nėra pakankamai pažengusi, kad sudarytų didesnę dalį viso sektoriaus eksporto. Taip pat išsiskiria branduolinių reaktorių, katilų, mašinų ir mechaninių įrenginių ir jų dalių skiltis, kur lietuviškos kilmės eksportas sudaro tik penktadalį visos produkcijos. Žvelgiant į lietuviškos kilmės produkcijos dalies eksporte kitimą pagal metus 4 lentelėmatoma akivaizdi mažėjimo tendencija.

Iš to galima spręsti, jog prekyba Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, darosi vis globalesnė, prekės vis daugiau keliauja tarp šalių, kol pasiekia galutinį vartotoją. Tai taipogi galima susieti ir su 1 pav. Tas pats reeksporto santykinis didėjimas iš dalies paaiškina ir anksčiau minėtą faktą, kad pastaraisiais metais nebeišryškėja anksčiau matytas ženklus užsienio prekybos balanso deficito augimas, nes reeksportas tuo pačiu metu vienodai padidina ir importą, ir eksportą.

Iš kitos pusės žvelgiant, galima įtarti, kad Lietuvos gamintojai nesusidoroja su konkurencija, nes kitokiu atveju didėtų lietuviškų prekių dalis eksporte, o ne daugėtų pereksportuojamų prekių. Lietuviškų prekių eksporto struktūra ir tendencijos 5 lentelė.

Lt Ankstesniame skyriuje buvo nagrinėjama lietuviškų prekių dalis visame eksporte, tuo tarpu šiame skirsnyje žvelgiama į lietuviškos kilmės prekių eksporto sektorių pokyčius skirtingais metais ir skirtingais pjūviais 5, 6 ir 7 lentelės.

Kasmetiniai eksportuojamos lietuviškos kilmės produkcijos lyginamieji svoriai pagal užsienio prekybos sistemos santrauka, procentais 7 lentelė. Lietuviškos kilmės prekių eksporto procentiniai pokyčiai lyginant su ankstesniais metais Maisto pramonė.

Žemės ūkio veikla Lietuvoje turi tvirtus pagrindus nuo gilios senovės, taigi nenuostabu, užsienio prekybos sistemos santrauka žemės ūkio produkcijos auginimas ir perdirbimas iki šių dienų išliko kaip svarbi Lietuvos ekonomikos dalis. Dėl itin mažo kritimo nestebina ir tai, kad pastaruosius dvejus metus lietuviško maisto eksporto augimas yra dvigubai mažesnis už bendrą lietuviškų prekių eksporto augimą.

Mineraliniai produktai. Tai eksporto požiūriu stambiausias lietuviškos produkcijos eksporto sektorius, kuris jau ne vienerius metus sudaro apie trečdalį viso lietuviškos kilmės prekių eksporto. Dėl tokio susikoncentravimo į vieną įmonę neišvengiama ženklių sektoriaus eksporto augimo svyravimų.

Santrauka I Elektroninė prekyba — tai internete arba kituose internetinio ryšio tinkluose vykdoma prekyba prekėmis ir paslaugomis. ES skatina elektroninę prekybą, siekdama užtikrinti, kad įmonės ir vartotojai internete galėtų prekiauti tarptautiniu mastu taip pat, kaip ir savo vietos rinkose. Remiantis naujausiais prieinamais statistiniais duomenimis,  m. II Kai elektroninėmis prekėmis ir paslaugomis prekiaujama tarpvalstybiniu lygmeniu, valstybės narės renka PVM ir muitus. Bet koks tokio nesurinkimo trūkumas turi įtakos valstybių narių ir ES biudžetams.

O jau kitais metais vėl pasireiškęs gana ženklus, už viso lietuviško eksporto kritimą didesnis smukimas. Vėlgi, nieko keisto, kad po jo sulaukta ženklaus dvejus metus besitęsiančio augimo. Apskritai, atmetus įmonės gedimus ir lyginant sektoriaus eksportą su bendru lietuviškos kilmės eksportu, galima įžvelgti ne pirmo būtinumo produktams būdingą didesnę kasmetinių pokyčių svyravimo amplitudę, t.

Chemijos pramonė. Sektoriaus rezultatai stipriai priklauso nuo nesklandumų, gedimų šiose įmonėse ir žaliavų kainų. Be to, įmonei dėl kylančių dujų kainų kartais tenka stabdyti savo amoniako cechą. Tekstilė ir avalynė. Nors šis sektorius Lietuvoje stiprus nuo seno, bet pastarojo dešimtmečio tendencijos nežada nieko gero. Gana staigiai krinta šio sektoriaus lyginamoji dalis visame lietuviškų prekių eksporte per septynerius metus sumažėjo tris kartusbe to, pastaruoju metu net ir absoliutieji eksporto dydžiai dažniau krinta negu kyla, ypač skaudžiai eksportas krito ekonomikos nuosmukio metais, o pastaruosius dvejus metus atsigauna gana nežymiai.

Dėl to nekeista, kad lyginant ius ir ius metus, matomas šio sektoriaus eksporto susitraukimas net 0,5 mlrd.

Skirtingai negu naftos produktų ir trąšų gamybos sektorių atžvilgiu, tekstilės ir avalynės sektorius nėra taip susikoncentravęs ir priklausomas nuo konkrečių įmonių rezultatų.

Taigi tokį tendencingą smukimą galima paaiškinti sunkiai atlaikoma Azijos šalių konkurencija, kur ta pati produkcija gali būti pagaminama gerokai pigiau negu Lietuvoje.

Optikos, medicinos ir kita aukštųjų technologijų produkcija. Spaudoje kartas nuo karto išgirstama apie lietuvių pasiekimus medicinos, fizikos ir panašiose srityse, visgi šis sektorius niekaip neužsiima rimtesnės pozicijos Lietuvos ekonomikoje, nors jį galima įvaryti kaip perspektyvią ateities sritį, kuri turi potencialą augti.

Be to, šis sektorius buvo antras tarp mažiausiai nukentėjusių per ekonomikos nuosmukį. Kiti sektoriai. Savo eksporto indėlį nuolat didina nuo ųjų metų pradėjęs augti plastiko ir kaučiuko sektorius. Likę nepaminėti sektoriai pastaraisiais metais ženklesnių eksporto mastų pokyčių neparodo užsienio prekybos sistemos santrauka laikosi gana stabiliai.

Pagrindinės Lietuvos užsienio prekybos partnerės Pasinaudojus Lietuvos Statistikos užsienio prekybos sistemos santrauka duomenimis, sudaryta 8 lentelė, atspindinti pagrindines Lietuvos užsienio prekybos partneres ir jų grupes. Visgi importuojama daugiau negu eksportuojama, todėl kasmet susidaro užsienio prekybos balanso deficitas, pastaraisiais metais svyruojantis tarp 0,5 ir 1,5 mlrd.

Geriausiai eksportuotojams sekasi dirbant su Latvijos, Vokietijos, Lenkijos, Estijos, Olandijos rinkomis. Į Lietuvą daugiausiai įveža tie patys vokiečiai, lenkai ir latviai. Geriausias prekybos balansas su Latvija beveik 2 mlrd. Ltblogiausias — su Lenkija -2,27 mlrd. Čia išsiskiria Rusija, kuri iš Lietuvos importuoja daugiau nei pusę ir eksportuoja beveik visą NVS dalį. Rusijos eksportas į Lietuvą daugiau nei dvigubai viršija importą, todėl susidaro didelis — 14,1 mlrd.

Lt — užsienio prekybos balanso deficitas. Visgi prekybos mastai su jomis yra santykinai nedideli. Keisčiausiai atrodo tik pusantro milijardo litų siekiantis Kinijos eksportas į Lietuvą. Antros dalies apibendrinimas Lietuvoje kasmet fiksuojamas užsienio prekybos balanso deficitas.

Visgi absoliutusis dydis nebuvo toks baisus: užsienio prekybos balanso deficitas nesiekė 10 mlrd. Lt beje, panašus dydis užfiksuotas ir po daugiau nei dešimtmečio — iais. Iki įstojimo į ES Lietuvos prekyba augo, bet labai pamažu, o ženklus ir staigus augimas prasidėjo būtent iais ir tęsėsi iki ųjų.

Visgi visus nuopelnus dėl pagyvėjusios prekybos skirti ES stojimo sutarčiai negalima, nes lygiagrečiai staigiai augo ir prekyba su NVS ir kitomis trečiosiomis valstybėmis. Iš statistinių duomenų aiškiai matoma, kad Lietuvai sunkiai sekėsi konkuruoti laisvoje ES prekybos erdvėje.

O per ius pasiekė ir iais net gerokai viršijo 10 mlrd. Tik iais šis dydis tapo patenkinamas ir dėl gerokai susitraukusio vidaus užsienio prekybos sistemos santrauka nebeviršija 2 mlrd. Taip pat būtina atkreipti dėmesį į Lietuvos priklausomybę nuo mineralinių išteklių sektoriaus, kuris sudaro apie trečdalį importo ir eksporto.

Tai akivaizdi grėsmė Lietuvos užsienio prekybai: ne tik dėl koncentracijos į sektorių, bet ir dėl to, kad visa šaka iš esmės sukoncentruota į vieną įmonę, t. Kartą tai jau įvyko: iais dėl gedimų naftos perdirbimo įmonėje buvo ženkliai pakoreguota visa užsienio prekyba, o absoliutusis užsienio prekybos deficitas pasiekė neregėtas aukštumas.