Tačiau būtina nedelsiant atkreipti dėmesį į tai, kad kai kurie freskos, ypač paskutinį "Myckene" rūmų egzistavimo laikotarpį, išskiriami labai žemu techninės veiklos lygiu ekstremali schematizacija arba, priešingai, pernelyg dideliam pedantijai Dalių įvaizdis, taip pat nenatūralių dažų naudojimas. Iš Egėjo jūros salų dėmesio vertas tik Rodas. Didžiausias grūdų derlius buvo surinktas Atėnų, Eleusino ir Maratono lygumose. Remiantis vienais pranešimais, gyvenvietės čia egzistavo jau 9 , anot kitų - miestas atsirado trečiame tūkstantmetyje. Gyvenvietė yra modernaus Anapos miesto centre.

Neolito apie 7—4 tūkstantmetį pr. Neolito laikotarpio gyventojai jau buvo sėslūs.

Vėlyvuoju neolito laikotarpiu gyvavo palyginti didelės gynybinėmis sienomis apjuostos gyvenvietės pvz. Iš akmens, kaulo, obsidiano buvo gaminami įrankiai ir ginklai, iš marmuro — skulptūrėlės, vazos. Plėtojosi jūreivystė: Peloponeso pusiasalyje, Makedonijoje, Tesalijoje, Kretoje rasta strėlių, iečių antgalių, kitų dirbinių iš obsidiano, kuris buvo kasamas Melo saloje jau nuo 11 tūkstantmečio pr. Nuo 6 tūkstantmečio pr. Graikijoje buvo gaminami keraminiai dirbiniai. Apie 3 tūkstantmetį pr.

Kretoje ir žemyninėje Graikijoje pradėta gaminti bronzos dirbinius — Egėjo jūros baseinas tapo svarbiausiu bronzos amžiaus apie —apie  pr. Bronzos amžiaus pradžia tradiciškai siejama su iš šiaurės ir rytų atsikėlusiomis achajų gentimis.

Kolonijinė politikos veikla

Naujieji gyventojai ilgainiui sumišo su pelazgais vietos žemyniniai gyventojailelegais salų gyventojai ir karais Mažosios Azijos gyventojai.

Nuo 3 tūkstantmečio prieš Kristų Siro, Paro, Melo ir kitose salose buvo plėtojama metalurgija: čia kasta sidabras, švinas, vario rūda, gaminti metaliniai darbo įrankiai, ginklai, indai. Dirbiniai iš bronzos buvo gaminami ir žemyninėje Graikijoje.

Plėtojosi amatai, ypač puodininkystė naudotas žiedžiamasis ratas. Bronzos amžiuje Kretos salos, Balkanų pusiasalio pietinėje dalyje, Egėjo jūros salose ir Mažosios Azijos vakarų pakrantėse klestėjo vadinamoji Egėjo kultūra, kuri skirstoma į Kikladų kultūrą apie —apie  pr. Savita kultūra gyvavo Kipre apie — pr. Kretos saloje susikūrė ankstyvieji valstybiniai centrai — KnosasFaistas, Malija. Kretos senovės graikų prekybos sistema turėjo galingą laivyną, prekiavo su Egėjo jūros salomis, Egiptu, Kipru, Mažąja Azija, Mesopotamija, 18 a.

Kretiečiai sukūrė savą rašto sistemą: vietoj hieroglifų pradėjo vartoti skiemeninį, arba linijinį, raštą sąlygiškai vadinamas A raštu. Apie  Knosą ir kitus Kretos miestus užėmė achajai. Žemyninės Graikijos dalyje, kuri perėmė Mino kultūros laimėjimus, 17 a. Achajai savo tarmei pritaikė Kretos raštą ir sukūrė savo skiemeninį, arba linijinį, raštą sąlygiškai vadinamas B raštu.

Achajai rengė karo žygius žymiausias — 13 a. Trojos karasaktyviai kolonizavo Egėjo jūros kraštus — įkūrė kolonijų Kikladų salyne, Rode ir Anatolijoje. Prasidėjo Tamsiųjų amžių laikotarpis apie —apie  pr. Jo pradžioje Graikiją, išskyrus Arkadiją ir Atiką, iš šiaurės užplūdo dorėnai jie užėmė dalį Vidurio ir Pietų Graikijos, apie  pr. Sumažėjo gyvenviečių 13 a. Graikijoje, pirmiausia Kretoje ir Kipre, pradėta gaminti geležies dirbinius ir įrankius. Ilgainiui paspartėjo ūkio plėtra. Pagrindiniai verslai — gyvulininkystė ir žemdirbystė.

Dirbama žemė buvo skirstoma į bendruomenės žemes, klerus žemės sklypai, burtais atitekę savininkų protėviams bei temenus sklypai, skirti dievams, valdovui arba asmenims, atliekantiems kokias nors paslaugas bendruomenei ; kintant žemės sklypų dydžiui didėjo ir turtinė nelygybė.

Visi Senovės Graikijos miestai. Senovės ir modernūs graikų miestai

Iki 8 a. Naudotas vergų, priklausomų gyventojų šiais tapo dauguma pavergtų vietos gyventojų, pvz. Tamsiųjų amžių pabaigoje užsimezgė prekybiniai ryšiai su finikiečiais per Kipro, Teros, Melo salaskurie atgabendavo bronzos, aukso, dramblio kaulo žaliavos bei gaminių, audinių, papuošalų; iš finikiečių graikai perėmė ir adaptavo garsinį priebalsinį raštą.

Archajinis laikotarpis apie — pr. Mikėnų griuvėsiai Šiuo laikotarpiu Graikiją sudarė daugybė savarankiškų politinių teritorinių vienetų polių miestai-valstybės. Poliuose klostėsi savita ūkio, socialinė, politinė struktūra. Polio pagrindą sudarė senovės graikų prekybos sistema laisvųjų piliečių bendruomenė, kurios nariai kalbėjo vienu graikų kalbos dialektų, turėjo adaptuotą raštą, kalendorių ir laiko skaičiavimo būdą, savus įstatymus, dievų kultą, turėjo teisę spręsti visuomenės klausimus, dalyvauti religinėse apeigose, kartu privalėjo įsigyti ginkluotę, ginti polį karo metu, mokėti mokesčius ir kita; pilietinių teisių neturėjo vergai, priklausomi gyventojai, metoikai svetimšaliai ir perioikai nevisateisiai asmens laisvę turintys kai kurių polių gyventojai.

Polio visuomeninio, politinio gyvenimo, t. Kai kuriose Graikijos srityse, pvz. Poliai nuolat varžėsi dėl teritorijos ir politinės įtakos, pvz. Poliai buvo savarankiški kultūriniai vienetai, bet klostėsi ir visiems graikams bendra kultūra — papročiai, mitai, religija. Ilgainiui kai kurie poliai tapo visų graikų religiniais centrais: į Apolono šventyklą DelfuoseDemetros — Termopiluose, Dzeuso — Dodonoje, Artemidės — Efese ir kitas šventyklas žmonės keliaudavo iš visos Graikijos.

Nuo 8 a. Delfuose buvo rengiamos Pitijos žaidynės. Visų graikų kulto centru tapo ir Dzeuso šventykla Olimpijoje  — čia Dzeuso garbei rengtos olimpinės žaidynės pirmą kartą varžybų laimėtojų ir miestų, iš kur prekybos opcionais praktika atvyko, vardai užrašyti  pr. Šio laikotarpio pabaigoje gyventojų Graikijoje padaugėjo kelis kartus.

Graikija – Vikipedija

Paplitus geležiniams įrankiams didėjo ūkio produktyvumas, nuo žemės ūkio atsiskyrė amatai, plėtėsi Atėnai, Argas, Tebai, SpartaFokaja ir kiti miestai. Prekybos plėtra skatino vienodinti matų sistemą, pradėta kaldinti pinigus manoma, pirmasis juos kaldinti iš elektrono — aukso ir sidabro lydinio — 7 a. Archajinio laikotarpio ūkio pagrindas — žemdirbystė auginta vynmedžiai, alyvmedžiai, javai ; gyventojai vertėsi ir gyvulininkyste, amatais, žvejyba, prekyba.

Dirbamos žemės stoka dėl netolygaus jos paskirstymo geriausia žemė senovės graikų prekybos sistema stambiesiems žemvaldžiams ir dėl papročio dalyti žemę paveldėtojams sklypai ilgainiui tapdavo labai maži didino socialinę įtampą, kuri atsispindėjo ir politiniame gyvenime.

Naršymo meniu

Socialiniam ir politiniam gyvenimui didelę įtaką darė karo naujovės: nuo 7 a. Dėl didelio hoplitų jais tapdavo laisvieji piliečiai, galintys įsigyti ginkluotę poreikio stiprėjo jų įtaka — hoplitai ėmė kelti politinius reikalavimus valdančiajai aristokratijai.

Kai kuriuose poliuose gimininės diduomenės valdžia buvo apribota reformomis Spartoje jas įgyvendino LikurgasAtėnuose — Solonaskituose — įsigalėjo tironai Korinte — Kipselas, Sikione — Ortagoras, Atėnuose — Peisistratas. Socialinės, ūkinės ir politinės priežastys skatino kolonizaciją antikinės kolonijosžemėlapis Antikinės graikų kolonijos 8—6 a.

Ūkyje naudotas samdomasis ir vergų darbas 6 a. Antikinės graikų kolonijos 8—6 a.

Klasikinis laikotarpis apie — pr. Periklis marmuras, Vatikano muziejai Šio laikotarpio pradžioje graikai kariavo su persais graikų—persų karai— pr. Prasidėjus šiems karams formalioji Graikijos polių gynybinės sąjungos vadovė buvo nedidelį laivyną turinti Sparta.

Mūšiams persikėlus į jūrą Sparta turėjo užleisti vadovavimą Atėnams, ar Sparta ir jos sąjungininkai iš graikų polių gynybinės sąjungos išstojo. Įtakingiausia karine ir politine jėga tapo Atėnai, įsivyravo kovai su persais jų suburta graikų polių sąjunga — Delo sąjunga ar — pr. Pergalė prieš persus graikų polių nesuvienijo: Delo ir Peloponeso sąjungos kovojo dėl hegemonijos Graikijoje.

Delo ir Peloponeso sąjungos sudarė Trisdešimties metų taikos sutartį, kuria buvo pripažintas Atėnų vyravimas Egėjo jūros regione, Spartos — Peloponese. Ši taikos sutartis galiojo iki Peloponeso karo — pr. Graikijoje senovės graikų prekybos sistema Sparta pralaimėjusiuosius vertė mokėti didelius mokesčius, kišosi į polių vidaus reikalus. Atėnai turėjo nugriauti savo gynybinius įtvirtinimus, išvesti kariuomenę iš polių sąjungininkų, sumažinti laivyną iki 12 trijerų.

Graikų Tamsieji Amžiai apie - m.

Per karą buvo suardyta politinių jėgų pusiausvyra, prasidėjo ūkio ir demografinis nuosmukis, kilo socialinių konfliktų. Sparta įsitraukė į karo veiksmus Mažojoje Azijoje: kariavo su Persija, ir surengė sėkmingus žygius į Frigiją,  — į Lidiją. Jį pakeitė Epameinondo ir Pelopido vadovaujama demokratinė grupuotė. Didėjo nepasitenkinimas Sparta — ši kaltinta, kad pavergė ir nuskurdino visą Graikiją, atidavė persams graikų žemes.

Tarp Atėnų antrosios jūrų sąjungos narių Atėnų bei Tebų, tuo metu tapusių įtakinga politine ir karine jėga, kilo nesutarimų. Siekdami vyrauti Bojotijoje senovės graikų prekybos sistema visi jos poliai tuo metu priklausė Tebų vadovaujamai Bojotijos sąjungai ir vykdyti savarankišką politiką, tebiečiai sugriovė Platajų miestą Atėnų sąjungininkas. Po jo Spartos hegemonija faktiškai baigėsi, Peloponeso sąjunga iširo, stiprėjo Tebų įtaka.

Visi Senovės Graikijos miestai. Senovės ir modernūs graikų miestai Tai paslaugų sąrašas Vikipedija Tai yra paslaugų sąrašas sukurtas koordinuoti darbą temos plėtrai. Šis įspėjimas nėra

Spartos buvusios sąjungininkės išskyrus Elidę sudarė sutartis su Atėnais, senovės graikų prekybos sistema subūrė antispartišką Arkadijos karinę sąjungą į ją įėjo ir Elidė bei Argas; gyvavo ikiatnaujinta Spartos, tuo metu turinčios apie  piliečių, karalius Agesilajas II, pažadėjęs laisvę, pašaukė į kariuomenę apie  helotų.

Spartą rėmė Korintas, Sikionas, Epidauras ir kiti poliai.

Apie 3 mėnesius bojotiečiai siaubė Lakoniją, išvadavo Meseniją. Sparta susitarė su Atėnais ir Tesalija, kuriems Spartos žlugimas ir Tebų įsigalėjimas nebuvo naudingas, ir senovės graikų prekybos sistema nesutarimus antispartiškoje Arkadijos sąjungoje. Apie ar Aitolijos gentys sukūrė Aitolijos sąjungą. Jame Bojotijos sąjungos kariuomenė apie 30  hoplitų ir raitelių, vadas Epameinondas susirėmė su koalicijos kariuomene apie 20  hoplitų ir raitelių, vadas Agesilajas II.

Tebai vėl nugalėjo Spartą, bet dėl patirtų nuostolių žlugo jų hegemonija Peloponese. Tuo laikotarpiu Graikijoje sužinokite kaip prekiauti dvejetainiais variantais pradedantiesiems karine jėga tapo Atėnų antroji jūrų sąjunga, turinti apie  trijerų senovės graikų prekybos sistema. Siekiantys viešpatauti sąjungoje Atėnai vėl ėmė vykdyti agresyvią politiką: sąjungininkų teritorijose steigė žemdirbių karines senovės graikų prekybos sistema kleruchijas Same ir Sesteužkariavo naujų teritorijų Atėnų strategas Timotėjas užėmė Pidną, Metonę, Potidają, Toronędidino mokesčius sąjungos nariams; Atėnų įstatymai laikyti viršesniais nei sąjungininkų polių.

Dėl tokios Atėnų politikos vyko sąjungininkų sukilimai  — Bizantijuje, Lesbo ir Chijo salose,  — Kėjos saloje,  — Kizike,  — Kerkyroje. Odrisų trakų gentis valdovas Kotis I, priešindamasis Atėnų skverbimuisi į trakų žemes, nutraukė senovės graikų prekybos sistema su Atėnais ir atkariavo Sestą; Atėnams teko gintis nuo išorės priešų Pirėją puolė Ferų tironas Aleksandras.

Atėnai karą pralaimėjo prie Embatos, įlankoje tarp Chijo salos ir žemyno, buvę sąjungininkai sumušė jų laivyną. Pilypas II, — buvęs įkaitu Tebuose ir susipažinęs su graikų karyba bei diplomatija, pradėjo Graikijos užkariavimą: užėmė dalį Epyro, Tesaliją, Pajoniją bei Ilyriją,  — Amfipolį,  — Potidają,  — Metonę,  — Chalkidikės polius tarp jų ir Olintą.

Atėnuose ir kituose poliuose prasidėjo Makedonijos šalininkų ir priešininkų kova.