ES Prekių ženklo reglamento 9 straipsnyje neišsamiai išvardyti naudojimo būdai, kuriuos prekių ženklo savininkas gali uždrausti, iš esmės minimame straipsnyje nurodyti tik aktyvūs trečiojo asmens veiksmai pvz. Kontroliuojama prekių ir paslaugų, su kuriomis siejami kolektyviniai prekių ženklai, kokybė. Pastebėtina, kad negalima reikalauti, kad elektroninės prekyvietės operatoriai specialiai privalėtų imtis reikiamų priemonių, siekdami kiekvienu atveju įsitikinti, kad paisoma prekių ženklo, kuriuo pažymėtos jiems patikėtos prekės, savininko teisių, nebent neteisėtas pažeidimas būtų akivaizdus. Kiekvieną iš šių elementų galima naudoti atskirai. Čia padarysiu išlygą, kad mes kalbame tik apie tas elektronines prekyvietes, kurios veikia kaip tarpininkai ir kitų asmenų į rinką pateikiamų prekių sandėliuotojai.
Pro 3, ES teismų jurisprudencijoje iki šiol yra ne viena išspręsta byla, kuriose buvo aiškinami prekių ženklų naudojimo klausimai vykdant ar organizuojant prekių pateikimą rinkai naudojantis elektroninėmis prekyvietėmis.
Tačiau m. Šiame komentare aptarsime šioje byloje priimto prejudicinio sprendimo pozicijas, o taip pat ir plačiau apibūdinsime prekių ženklo naudojimo aspektus elektroninėse prekyvietėse, priklausomai nuo šių veiklos organizavimo modelio ir veiksmų pobūdžio.
Bendroji taisyklė pagal prekių ženklų teisę yra tokia, kad prekių ženklo savininkas tarptautinė gerai žinomų prekių ženklų apsaugos sistema teisę leisti arba drausti kitam asmeniui naudoti tapatų ar klaidinamai panašų žymenį į prekių ženklą tapačioms ar panašioms prekėms paslaugoms žymėti, arba, jeigu prekių ženklas gerai žinomas turi reputacijątai ir netapačioms bei nepanašioms prekėms paslaugomsjeigu tai silpnina reputaciją turinčio ženklo skiriamąjį požymį, nesąžiningai pasinaudojama jo reputacija arba kenkiama reputacijai.
Prekių ženklo teisių pažeidimas konstatuotinas tik tuomet, jeigu nustatoma, kad kitas asmuo naudoja žymenį kaip prekių ženklą, t. Jeigu nustatoma, kad iš tikrųjų žymuo naudojamas prekių ženklo tikslais, tuomet gali būti uždrausta komercinėje veikloje tokiu žymeniu žymėti prekes paslaugassiūlyti jas platinti, platinti, šiais tikslais sandėliuoti, naudoti žymenį komerciniuose dokumentuose, reklamoje kitokiuose komerciniuose pranešimuose ir pan.
Kadangi šiandieninėje prekių paslaugų platinimo rinkoje elektroninės prekyvietės platformos tapo įprastu prekybos būdu, o dar aktualesniu tapo karantino laikotarpiu, svarbu žinoti, kada elektroninė prekyvietė gali būti laikoma prekių ženklo naudotoju, o kada ne. Toks klausimas aktualus dėl to, kad elektroninės prekyvietės gali būti labai skirtingai organizuojančios savo veiklą. Vienos elektroninės platformos gali veikti, kaip tikrieji prekių tarptautinė gerai žinomų prekių ženklų apsaugos sistema, kurie patys prekes pateikia į rinką, jas parduoda pirkėjų užsakymu — elektroninės parduotuvės pvz.
Kitos — užsiima tik tarpininkavimu vykdant prekių prekybą, būtent jas mes vadiname elektroninėmis prekyvietėmis. Pastarosios elektroninės prekyvietės neužsiima prekių pateikimu į rinką, yra mažiau ar daugiau neutralios šia prasme, nes sudaro tik technines galimybes tretiesiems asmenims sueiti tarptautinė gerai žinomų prekių ženklų apsaugos sistema prekių pirkimo-pardavimo sutartinius santykius pvz.
Eksponentų produktų kategorijos
Pastarųjų elektroninių prekyviečių veiklos organizavimas irgi gali skirtis, nelygi jų, kaip tarpininko, atliekamų veiksmų apimtis. Tos elektroninės parduotuvės arba ir elektroninės prekyvietės, kurios pačios pateikia prekes į rinką — pačios užsiima prekių paslaugų platinimu, visais atvejais laikomos, kad vykdydamos tokią veiklą tarptautinė gerai žinomų prekių ženklų apsaugos sistema prekių ženklus, kuriais žymimos platinamos prekės.
Ir, dvejetainiai parinktys robotas erfahrung būtų pažeidžiamos kitų asmenų teisės į prekių ženklus, šios elektroninės prekyvietės turėtų atsakyti už pažeidimą. Tačiau elektroninės prekyvietės, kurios yra tik tarpininkai, nebūtinai gali būti laikomos naudojančios prekių ženklus savo komercinėje veikloje, ir todėl ne visais atvejais būtų laikomos atsakingomis už prekių ženklo apsaugos pažeidimus.
Aišku, šioje vietoje dar padarykime išlygą, kad teisių į prekių ženklą pažeidimas platinant prekes ir per elektronines prekyvietes jas užsakant per elektronines platformas yra aktualus tik tuomet, kai išimtinė prekių ženklo savininko platinimo teisė nėra išsemta ar tikrai galite usidirbti pinig dvejetaini parinki. O platinimo teisė baigiasi, t. Po pirmojo prekių pardavimo pagal bendrą taisyklę, tokios prekės toliau gali būti laisvai platinamos įskaitant ir lygiagrečią prekybą visoje Europos ekonominės erdvės teritorijoje.
Grįžkime prie minėtosios m. Konkrečiai šioje byloje buvo aiškinamos m. Tarybos reglamento EB Nr. Šios reglamentų nuostatos susijusios su šio komentaro pradžioje paminėtosiomis prekių ženklo savininko teisėmis. Amazon Services Europe suteikia tretiesiems asmenims — pardavėjams — galimybę interneto svetainės amazon.
Pardavimo atveju, šių prekių pirkimo-pardavimo sutartys sudaromos tarp trečiųjų asmenų — pardavėjų ir pirkėjų. Atitinkamas prekes užsakius opcionų namai prekiauja jiems siunčia išorės paslaugų teikėjai ne Amazon.
Po to, kai bendrovė Coty įspėjo pardavėją, kad Davidoff prekių ženklo suteikiamos teisės dar nėra pasibaigusios, kiek tai susiję su prekėmis, pastarosios patikėtomis Amazon FC Graben pagal minėtą programą, nes jos nebuvo išleistos į Europos Sąjungos rinką, pažymėtos šiuo prekių ženklu paties savininko arba su jo sutikimu, pardavėja įsipareigojo nutraukti pažeidimą.
Amazon Services Europe perdavė bendrovei Coty paketą su 30 kvepalų buteliukų. Po to, kai kita Amazon grupei priklausanti bendrovė pranešė bendrovei Coty, kad 11 iš 30 perduotų buteliukų priklausė kitam pardavėjui, bendrovė Coty pareikalavo, kad Amazon Services Europe nurodytų jai šio kito pardavėjo pavardę pavadinimą ir adresą, nes 29 iš 30 buteliukų atveju nagrinėjamo prekių ženklo suteikiamos teisės dar nebuvo pasibaigusios.
Amazon Services Europe atsakė, kad negali patenkinti šio prašymo. Pirmosios instancijos Žemės teismas LandgerichtVokietijoje šį bendrovės Coty ieškinį atmetė. Bendrovės Coty pateiktas apeliacinis skundas buvo taip pat atmestas, nes apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, nusprendė, kad Amazon Services Europe nagrinėjamų prekių nei sandėliavo, nei siuntė, ir kad Amazon FC Graben šias prekes sandėliavo pardavėjos ir kitų pardavėjų prašymu.
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs Vokietijos teismas nurodė, kad kasacinio skundo baigtis priklauso nuo to, ar ES prekių ženklo reglamentų minėtosios nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad asmuo, sandėliuojantis trečiojo asmens prekes, kuriomis pažeidžiamos teisės į prekių ženklą, nežinodamas apie tokį pažeidimą, šias prekes sandėliuoja, turėdamas tikslą jas siūlyti arba pateikti rinkai, kaip tai suprantama pagal šias nuostatas, net jei siūlyti minėtas prekes arba pateikti jas rinkai ketina tik trečiasis asmuo.
Ji tvirtino, kad informuojant apie pardavimą ir vykdant pardavimo sutartį šios bendrovės visiškai pakeičia pardavėją. Generalinio advokato Manuel Campos Sanchez-Bordona pateiktoje išvadoje buvo pateikti išsamesni svarstymai, tačiau esmine dalimi sutapo Generalinio advokato ir Teismo pozicijos.
Intelektinę nuosavybę ateityje apsaugoti bus dar aktualiau Publikuota: Lina Mickienė, Valstybinio patentų biuro direktoriaus pavaduotoja. Apie tai, ar Lietuvos verslas linkęs pasirūpinti savo intelektinės nuosavybės apsauga ir ko tikėtis ateityje, kalbamės su Valstybinio patentų biuro VPB direktoriaus pavaduotoja Lina Mickiene. Praėjusiais metais sulaukėte rekordinio nacionalinių prekių ženklų paraiškų skaičiaus. Ar šių metų statistika žada vėl būti įspūdinga? Beveik 90 proc.
ES Teisingumo Teismo pozicija Pažymėtina, kad ES Teisingumo Teismas vadovavosi Vokietijos teismo prašyme priimti prejudicinį sprendimą nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir nevertino bendrovės Coty nurodytų faktų ir pozicijos, kad nacionalinis teismas netinkamai išdėstė bylos faktines aplinkybes.
Taip yra dėl to, kad Teisingumo Teismas negali nei nagrinėti klausimų, kurie yra fakto klausimai, nei tikrinti tų faktų tikrumo.
Pagal Teisingumo Teismo ir nacionalinių teismų kompetencijos paskirstymą Teisingumo Teismas turi atsižvelgti į prejudicinių klausimų faktines ir teisines aplinkybes, nurodytas sprendime dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą pateikimo. Šuo atveju iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą buvo matyti: pirma, kad atsakovės tik sandėliavo nagrinėjamas prekes, pačios jų nesiūlydamos parduoti ar išleisti į rinką, ir, antra, jos net neketino siūlyti šių prekių parduoti ar išleisti į rinką.
Produktų kategorijos - Floridos tarptautinė prekybos paroda
Taigi Teisingumo Teismo pozicijos rėmėsi, būtent, šiais paminėtais faktais. Nors ES prekių ženklo reglamentuose nėra apibrėžta prekių ženklo naudojimo sąvoka, kaip ji suprantama pagal šių reglamentų 9 straipsnį, numatantį prekių ženklo savininko išimtines teises, tačiau ESTT praktikoje jau ir iki aptariamo sprendimo ši sąvoka buvo aiškinta.
ES Prekių ženklo reglamento 9 straipsnyje neišsamiai išvardyti naudojimo būdai, kuriuos prekių ženklo savininkas gali uždrausti, iš esmės minimame straipsnyje nurodyti tik aktyvūs tarptautinė gerai žinomų prekių ženklų apsaugos sistema asmens veiksmai pvz. Pagal Teisingumo Teismo praktiką nuostatų, numatančių prekių ženklo savininko išimtines teises, tikslas yra suteikti prekių ženklo savininkui teisinę priemonę, leidžiančią jam uždrausti ir nutraukti bet kokį savo prekių ženklo naudojimą, kurį atlieka trečiasis asmuo be jo sutikimo.
Ne kartą ESTT praktikoje pripažinta, kad trečiojo asmens atliekamas prekių ženklui tapataus ar panašaus į jį žymens naudojimas reiškia, kad šis žymuo naudojamas bent jau jo paties komerciniame pranešime.
Swing prekybos atsarg vs forex Teismas pabrėžė, kad iš ES prekių ženklo reglamento 9 straipsnio 2 dalies b punkto reglamentas Nr. Priešingu atveju negalima teigti, kad šio asmens veiksmai laikytini prekių ženklo naudojimu ar kad žymuo naudojamas jo paties komerciniame pranešime.
Šiuo atveju, kiek tai susiję su atsakovėmis Vokietijos teismų nagrinėtoje byloje, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nedviprasmiškai nurodė, kad jos pačios nesiūlė parduoti atitinkamų prekių ir jų neišleido į rinką, be to, savo klausimo formuluotėje teismas patikslino, kad tik trečiasis asmuo ketina siūlyti prekes arba išleisti jas į rinką.
Atsižvelgiant į tokius nurodytus faktus, ESTT konstatavo, kad pačios atsakovės nenaudoja žymens savo pačių komerciniame binarinių opcionų prekyba iq. Vis dėlto tokia išvada, pasak teismo, neatima galimybės manyti, kad šios šalys pačios naudoja žymenį ant kvepalų buteliukų, kuriuos jos sandėliuoja savo pačių tikslais, o ne trečiųjų pardavėjų prašymu, arba kuriuos jos pačios siūlytų ar išleistų į rinką, jeigu trečiasis pardavėjas nebūtų nustatytas.
Taigi, ESTT rezoliucinėje prejudicinio sprendimo dalyje išaiškino, kad asmuo, trečiojo asmens prašymu sandėliuojantis prekes, kuriomis pažeidžiamos teisės į prekių ženklą, nežinodamas apie tokį pažeidimą, neturi būti pripažįstamas sandėliuojančiu šias prekes siūlymo ar pateikimo rinkai tikslais taigi, ir naudojančiu prekių ženkląkaip tai suprantama pagal šias nuostatas, jei šis asmuo pats nesiekia šių tikslų.
Komentaras Tiek, kiek susiję su Vokietijos Federalinio Aukščiausiojo Teismo prašyme dėl prejudicinio sprendimo Teisingumo Teismui nurodytais faktais nesigilinant, ar jie buvo teisingi, ar neTeisingumo Teismo pozicija yra suprantama ir nuosekliai plaukianti iš ligšiolinės šio teismo jurisprudencijos panašiais klausimais.
Tiesa, atrodytų, kad kvalifikuojant, ar elektroninės prekyvietės veikloje naudojamas prekių ženklas, turėtų priklausyti vien nuo to, ar tokia prekyvietė atlieka kokius nors prekių pateikimo rinkai veiksmus. O tai, ar ji žinojo apie teisių į prekių ženklus pažeidimą, tai galėtų turėti reikšmės ne sprendžiant prekių ženklo naudojimo klausimą, o nebent prisidėjimą t r dvejetainiai variantai pažeidimo darymo, t.
Kitaip tariant, jeigu nežinojo ir negalėjo žinoti, kad prekė, kurią pardavėjas pateikia rinkai, nepaisydamas prekių ženklo savininko teisių, yra pateikiama neteisėtai. Tačiau toliau pateiksiu tam tikrus vertinimus, kaip faktai gali sąlygoti visai kitokį sprendimą. Čia padarysiu išlygą, kad mes kalbame tik apie tas elektronines prekyvietes, kurios veikia kaip tarpininkai ir kitų asmenų į rinką pateikiamų prekių sandėliuotojai.
Tai yra, kai per valdomą elektroninę platformą sudaromos galimybės sueiti į sutartinius santykius tarp pardavėjų ir pirkėjų, arba ir kai sandėliuojamos pardavėjų prekės. Kitaip tariant, elektroninė prekyvietė atlieka tik tarpininko arba ir sandėliuotojo vaidmenį. Bet, kaip minėta, gali skirtis veiksmai ir jų pobūdis organizuojant tarpininko vaidmenį. Kuo mažiau neutralesnis elektroninės prekyvietės, kaip tarpininko tarp pardavėjo ir pirkėjo vaidmuo, tuo daugiau galimybių elektroninę prekyvietę pripažinti, kad ji savo komercinėje veikloje naudoja prekių ženklą.
Kitaip tariant, gali būti taip, kad elektroninės prekyvietės operatorius vykdo ne tik neutralų prekių sandėliavimą ir, tarkim, vežimą, bet vykdo daug platesnio spektro veiklą. Jeigu elektroninė prekyvietė atlieka ir būdingus prekių pateikimo rinkai veiksmus, t.
Konkrečiai žiūrint į ESTT jurisprudenciją, susijusioje su prekių ženklo naudojimo eksploatuojant elektroninę prekyvietę, yra teismo suformuotos tam tikros šio klausimo aiškinimo pozicijos, priklausomai nuo elektroninės prekyvietės vaidmens. Tačiau, kuo aktyvesnis elektroninės prekyvietės operatoriaus, kaip tarpininko, vaidmuo, tuo labiau tikėtina, kad būtų pripažįstama, kad prekių ženklas naudojamas ir elektroninės prekyvietės operatoriaus veiksmais.
Pavyzdžiui, jeigu elektroninės prekyvietės platforma ne tik skelbia apie kitų tarptautinė gerai žinomų prekių ženklų apsaugos sistema parduodamas prekes ar jas sandėliuoja, bet ir savarankiškai aktyviai atlieka daug pardavėjui būdingų darbų pvz. Tarkim, jeigu elektroninė prekyvietė dalyvauja įgyvendinant integruotą verslo modelį ir vykdo aktyvius veiksmus per pardavimo procesą, t.
Byla 2A/ - eTeismai
Taip pat turėtų būti vertinama, kaip vykdomą veiklą objektyviai gali suvokti ir vartotojas, kuris trečiųjų asmenų prekes įsigyja naudodamasis elektroninės prekyvietės platforma, kaip, pvz.
Turima omenyje, kaip iš visos prekyvietės platformoje patiekiamos informacijos pirkėjas galėtų suprasti, yra tarp elektroninės prekyvietės paslaugų ir įsigyjamų prekių ryšys ar ne. Šį aspektą paminėjo ir Generalinis advokatas savo išvadoje aptariamoje m. ESTT byloje. Pasak jo, jeigu, tarkim, pirkėjui, ieškančiam prekės Amazon tinklalapyje, rodomi įvairūs tos pačios prekės pasiūlymai, kurie gali būti ir pardavėjų, sudariusių sutartį su Amazon dėl jų prekių pateikimo rinkai naudojantis elektronine prekyviete, ir pačios Amazon, parduodančios šias prekes savo sąskaita, pirkėjui gali susidaryti įspūdis, kad Amazon teikia prekių pateikimo rinkai paslaugas, bet ne tik užsiima neutraliu sandėliavimu ar ne tik tarpininkavimu.
Ne visada lengva net ir pakankamai informuotam ir protingai pastabiam interneto naudotojui atskirti, ar jam rodomos prekės pagamintos prekių ženklo savininko arba su juo ekonomiškai susijusios įmonės, ar, priešingai, trečiojo asmens.
- Kaip uždirbau pinigus prekiaudamas dvejetainiais opcionais
- Etrade parinki sskaita
- Straipsnyje apžvelgiamas šis 25 metų Lietuvos pramoninės nuosavybės apsaugos sistemos kūrimosi laikotarpis.
- Pramoninės nuosavybės apsauga, teisės aktai
- Kur investuoti ir gauti peln bitkoinais
Taip kenkiama pagrindinei prekių ženklo funkcijai, t. Pavyzdžiui, jeigu pardavėjas pasirinkęs Amazon elektroninę prekyvietę perduoda pirkėjo pardavėjo kliento prekes, ir Amazon priklausančios įmonės šias prekes priima, sandėliuoja savo paskirstymo centruose, paruošia net gali jas ženklinti, tinkamai pakuoti arba suvynioti kaip dovaną ir siunčia pirkėjui, platina pasiūlymus, reklamą, aptarnauja klientus, siekdama juos konsultuoti ir priimti grąžinamas prekes, ir administruoja prekių su trūkumais grąžinimą, iš pirkėjo gauna mokėjimą už prekes ir paskui sumokėtą sumą perveda pardavėjui į jo banko sąskaitą, turėtų būti traktuotina, kad toks elektroninės prekyvietės modelis sąlygoja, kad tokia elektroninė prekyvietė atlieka daug pardavėjo darbų, reikalingų tiekiant prekes į rinką.
Todėl, jeigu faktinėje situacijoje pasitvirtintų, kad elektroninės prekyvietės operatorius atlieka prekių pateikimo rinkai funkcijas, daug platesnes nei vien techninių sąlygų prekių platinimui sukūrimas, tai jeigu prekių žymenys pažeistų prekių ženklo savininko teises, savininkas teisėtai galėtų akcijų pasirinkimo žurnalo įrašo nutraukimas naudoti žymenį, ir toks reikalavimas galėtų būti reiškiamas ir elektroninės prekyvietės operatoriui.
Ir dėl to, tokiais atvejais turėtų galėtų būti reiškiamas reikalavimas elektroninės prekyvietės operatoriui nutraukti teises pažeidžiančius veiksmus, nepriklausomai nuo to, žinojo ar nežinojo apie tai, kad kitų asmenų parduodamos prekės pažeidžia prekių ženklo savininko teises.
Nuo žinojimo ir galėjimo žinoti, priklausytų tik civilinės atsakomybės taikymas, tačiau kiti teisių gynimo būdai, kaip kad minėti draudimai atlikti ženklo naudojimo veiksmus, turėtų būti taikomi nepaisant elektroninės prekyvietės operatoriaus kaltės.
Pastebėtina, kad negalima reikalauti, kad elektroninės prekyvietės operatoriai tarptautinė gerai žinomų prekių ženklų apsaugos sistema privalėtų imtis reikiamų priemonių, siekdami kiekvienu atveju įsitikinti, kad paisoma prekių ženklo, kuriuo pažymėtos jiems patikėtos prekės, savininko teisių, nebent neteisėtas pažeidimas būtų akivaizdus.
Tačiau, vėlgi, atsižvelgiant į konkrečios elektroninės prekyvietės verslo modelį, gali didėti ir rūpestingumo pareigos apimtis. Kuo daugiau atlieka prekyvietė veiksmų, būdingų pačiam pardavėjui pateikiant rinkai prekes, tuo daugiau galima reikalauti, kad jos imtųsi ypač kruopščių veiksmų reikiamų priemoniųtikrindamos prekių, kuriomis prekiaujama, teisėtumą.
Tokiais atvejais negalėtų būti automatiškai atleidžiamos nuo atsakomybės.
Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:
Priešingu atveju, elektroninėmis prekyvietėmis gali būti pasinaudota kaip kanalu parduodant neteisėtas, suklastotas, vogtas arba kitaip neteisėtai gautas prekes, pažeidžiančias trečiųjų asmenų, be kita ko ir intelektinės nuosavybės teises. Taigi, apibendrinant dėl elektroninės prekyvietės platformos, kuri užsiimam tarpininkavimu ir kitų asmenų platinamų prekių neutraliu sandėliavimu, pažymėtina, kad toks platformos operatorius, kuris tik saugo trečiajam asmeniui priklausiančias prekes vykdydamas įprastą savo veiklą, neatlieka prekių ženklo naudojimo veiksmų ir taip pat nedaro galimo teisių į prekių ženklą pažeidimo.
Tai taikoma ir tais atvejais, jeigu jis faktiškai turi prekes, bet ne jis pats, o trečiasis asmuo siekia komercinių tikslų, naudodamasis prekėmis.
Taip yra dėl to, kad vykdant vien tik prekių sandėliavimo veiksmus nesukuriamas prekių ženklo ir sandėliavimo paslaugos ryšys. Prekių platinimas ir vien tik jų sandėliavimas yra per daug autonomiškos paslaugos. Tai rodo, kad sprendžiant klausimą dėl to, ar elektroninė prekyvietė kaip tarpininkas naudoja ar ne prekių ženklą, o kartu atsakinga ar ne už šių teisių pažeidimą, labai daug kas priklauso nuo faktų, o, būtent, kokius konkrečius veiksmus atlieka elektroninė prekyvietė.